Į pradžią   Pirmyn>>

APIE PARODĄ
     
KTU bibliotekos retuose spaudiniuose aptinkama įvairių knygos nuosavybės ženklų (superekslibrisų, ekslibrisų, antspaudų, dedikacijų, įrašų, autografų ir pan.). Knygos ženklai rodo knygos istoriją, jos nueitą kelią.

Šioje parodoje dėmesys skiriamas knygos ženklui – ekslibrisui. Ekslibrisas (lot. exlibris – iš knygų) – knygos priklausomybės ženklas, nedidelis tiražuojamas lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje, priešlapyje, antraštiniame lape ar pan. Lapelis dažniausiai meniškai apipavidalintas su jame atspausdintu knygos savininko vardu, inicialais, herbu, įstaigos pavadinimu, piešiniu.

Pirmieji ekslibrisai buvo sukurti XV a. pab. Vakarų Europoje, XVI–XVII a. jie išplito, o XVIII ir XIX a. tapo populiariausia knygos ženklų rūšimi. Pirmieji ekslibrisai su įrašu lietuvių kalba sukurti apie 1866–1868 m. Mažojoje Lietuvoje. Lietuvoje po spaudos draudimo panaikinimo pirmasis ženklas buvo sukurtas rašytojui, pedagogui, visuomenės veikėjui Juozui Tumui-Vaižgantui.

Ekslibrisai buvo kolekcionuojami. XIX a. didžiausią jų rinkinį (virš 1500 vnt.) turėjo Raudondvaryje gyvenę grafai Benediktas ir Rožė Tiškevičiai  (Tyszkiewiczowie).

Lietuvoje knygos ženklai pradėti tyrinėti tik XX a. pradžioje. 1926 m. dailininkas grafikas, dailėtyrininkas, knygos meno istorikas Paulius Galaunė išleido knygą „Ex-libris Lietuvoje“ (XVI-XX šimtmečiai)“. Reikšmingiausi darbai šia tema yra 1984 m. dailininko tapytojo, grafiko Vinco Kisarausko monografija "Lietuvos knygos ženklai: 1518-1918“ ir 1991 m. išleista studija „Lietuvių ekslibrisas“.

Parodoje pristatomi ekslibrisai aprašomi pagal V. Kisarausko knygoje pateiktą knygos ženklo aprašo sandarą. Ekslibrisų aprašai pateikiami abėcėlės tvarka pagal savininkus.


  

     
Rengiant parodą, naudota literatūra:
1. GALAUNĖ P. Ex-librisas Lietuvoje (XVI-XX šimtmečiai). Kaunas, 1926, toliau – GEL.
2. KISARAUSKAS V. Lietuvos knygos ženklai: 1518-1918. Vilnius: Mokslas, 1984, toliau – KLKŽ.
3. Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius: Alma littera, 1997.
4. LIETUVNINKAITĖ N. Asmeniniai knygų rinkiniai Kauno universiteto bibliotekoje 1923-1950 metais.Knygotyra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1992, t. 18(25), p. 57–64.
5. Stanislovo Didžiulio asmeninė biblioteka: katalogas. Parengė N. LIETUVNINKAITĖ. Kaunas: Technologija, 2004.

Parodą parengė Retų spaudinių grupės vyriausioji bibliotekininkė dr. Edita Korzonaitė, edita.korzonaite@ktu.lt, 300 658