Į pradžią Oginskių dvarų bibliotekos

KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI

Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849–1902) veikla



2 pav. M. Oginskis XIX a. pab.

Iš ŽDM rinkinių
  1881–1885 m. M. M. Oginskis – Telšių miesto dūmos vadovas, Telšių apskrities bajorų vadovas, nuo 1885 m. – savanoriškos ugniagesių draugijos pirmininkas ir komandos viršininkas, 1899 m. – Plungės taupymo draugijos pirmininkas.

1875 m. įkūrė pagalbinę pašto-telegrafo stotį Plungėje. Kunigaikštis tam reikalui skyrė namą, apšildymą, pats samdė darbuotoją, rūpinosi, kad pro Plungę būtų nutiestas geležinkelis.

Apie 1900 m. išrūpino iš caro leidimą naujos Plungės bažnyčios statybai, parvežė projektą iš Italijos bei skyrė statybai lėšų. Po kunigaikščio mirties bažnyčios statymo darbus finansavo jo žmona. Šios šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pamatai pašventinti 1905-aisiais, baigta statyti 1933-aisiais.

M. M. Oginskis mokėsi Šiaulių „Aušros“ berniukų gimnazijoje, buvo muzikos mėgėjas ir žinovas, mecenatas, pats mokėjo groti keliais muzikos instrumentais. Apie 1873-uosius metus rūmuose įkūrė muzikos mokyklą, veikusią iki 1902 m., išlaikė dvare veikusį orkestrą. 1889–1892 m. Plungės muzikos mokykloje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. M. Oginskis rėmė M. K. Čiurlionį, kai šis studijavo Varšuvos, Leipcigo konservatorijose. Mirus kunigaikščiui, muzikos mokykla veiklą nutraukė, iširo ir Plungės dvaro orkestras.

 
   
1883 m. kunigaikštis M. M. Oginskis savo dvaro parko teritorijoje viename iš buvusių namų įsteigė privačią dviklasę mokyklą. Rudenį ją pradėjo lankyti apie 100 vaikų. Jiems mokyti kunigaikštis buvo pakvietęs 3 mokytojus. Ši mokyklėlė gyvavo vos 10 dienų, nes ją uždraudė caro valdžia.

Kunigaikštis palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, finansiškai prisidėjo prie draudžiamų knygų spausdinimo ir gabenimo, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, su kaimo žmonėmis kalbėdavo žemaitiškai. 1875 m. Peterburgo Cenzūros komitetui įteikė rankraštį su prašymu leisti spausdinti Lauryno Ivinskio knygelę „Pamokimaj kaip rejkie saugote kiek wieną giwa sutverimą....“. Iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, įteikė prašymus dar trims knygelėms leisti.

Oginskiai rūpinosi ne tik vaikų ir našlaičių prieglauda, bet ir senelių namais, cholera sergančių žmonių globos namais, 30 vietų ligonine, individualiai šelpė į vargą patekusius žmones. M. M. Oginskio žmona – iš Lenkijos kilusi grafaitė ir kunigaikštienė Marija Teresa Kaspara Oginskienė (Skuževska) rūpinosi kūdikių ir vaikų prieglauda, savo lėšomis keletą vaikų leido į mokslus, išlaikė senelių namus, ligoninę. Pasak Plungės klebono Vincento Jarulaičio, kunigaikštienė, „atėjusi iš tolimo svetimo krašto, pamylėjo Žemaičius kaip tikrą savo žemę, pamylėjo ne žodžiais, bet gražiausiais balsiais darbais“ (PKP, p. 713.).

M. M. Oginskis – Raseinių apskr. Gyvūnų globos draugijos Rietavo skyriaus valdybos garbės narys, Rietavo Žemaitukų veislės arklių veisimo skatinimo draugijos vicepirmininkas ir garbės narys. Pirmą kartą Plungėje 1899 m. vykusioje žemės ūkio parodoje buvo apie du šimtai arklių, veikė gėlių, vaisių, daržovių, javų paviljonai.

Bogdano Pranciškaus Juozapo Mykolo Oginskio (1848–1909) veikla



3 pav. B. Oginskis

Iš Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus fondo
1882 m. kunigaikščio iniciatyva Rietave sukonstruota pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi Rietavo, Plungės ir Kretingos dvarus.

1892 m. pradėjo veikti elektrinė (1892 m. šv. Velykų rytą Rietavo bažnyčioje įsižiebė pirmoji elektros lemputė Lietuvoje (pirmoji pasaulyje elektrinė pradėjo veikti 1882 m. Niujorke). Ji tiekė elektrą ne tik dvarui, bet ir miesteliui.

1874 m. baigta statyti neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, dvibokštė Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

1887 m. Rietave veikė Raseinių ligoninės priėmimo punktas.

1895 m. pastatytas ir įrengtas unikalus vandens bokštas su vėjo jėgaine, pastatyti 7 malūnai, 6 lentpjūvės, baldų fabrikas, odų gamybos įmonė, geležies liejykla, žemės ūkio mašinų ir padargų gamykla, muilo fabrikas, sviesto ir sūrių gamykla.

1872 m. įsteigta pirmoji profesionali Lietuvoje šešiametė muzikos mokykla, kurioje apylinkių vaikai mokyti muzikos teorijos dalykų, griežti smuiku ar groti vargonais. 1883 m. įkurtas orkestras, kuriame grojo dauguma vietos muzikos mokyklos auklėtinių. Orkestras koncertuodavo Lietuvoje, Latvijoje, išvykdavo ir toliau. Mokyklą išlaikė kunigaikštis Bogdanas Oginskis. Po globėjo mirties dalis orkestrantų išvyko gyventi į Ameriką ir čia prieš Pirmąjį pasaulinį karą sukūrė garsų „Lietuva Band Chicago“ orkestrą.
   
Kunigaikštis rėmė lietuvių tautinį judėjimą. Jis palaikė kražiškius, kurie 1893 m. gynė savo bažnyčią. Sužinojęs apie Kražių įvykius, pasirūpino, kad žinios apie susidorojimą pasklistų po visą pasaulį, kad būtų pasmerkta caro politika, nukreipta prieš lietuvių tautą.

B. Oginskis rūpinosi, kad tarptautiniu mastu būtų pripažinta ir išsaugota žemaitukų veislė. 1881 m. kunigaikščio iniciatyva įsteigta Žemaitukų veislės arklių veisimo skatinimo draugija Raseiniuose, 1883 m. – Plungėje. 1873 m. įsteigtas Rusijos gyvūnų globos draugijos Rietavo skyrius (veikė iki 1902 m,), kurio veikloje aktyviai dalyvavo pats kunigaikštis. Tais pačiais metais Rietave buvo įsteigta veterinarijos gydykla, kuriai patalpas suteikė kunigaikščiai Oginskiai.

1875 m. Rietave surengta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio paroda.
   
Į pradžią Oginskių dvarų bibliotekos