Į pradžią Oginskių knygos KTU bibliotekoje

OGINSKIŲ DVARŲ BIBLIOTEKOS
Plungės dvaro biblioteka

M. M. Oginskis atsisakė vykti gyventi į iš senelio M. K. Oginskio paveldėtą dvarą Zalesėje. 1873 m. iš valstybės patarėjo grafo Platono Zubovo nusipirko Plungės dvarą, miestelį ir keletą palivarkų.

Bendradarbiaudamas su vokiečių architektu Karlu Lorenzu, kunigaikštis Plungėje 1879-aisiais baigė statyti ir pašventino puošnius neorenesansinio stiliaus rūmus, kurie organiškai įsikomponavo į natūralaus miško vietoje suformuotą, dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką. Dvaro ansambliui priklauso iki šiol išlikusios dvi oficinos, neogotikos stiliaus žirgynas, skalbykla, oranžerija, parkas su pagrindiniais vartais.


  Rūmuose buvo sukaupta „apie 100 Oginskių giminės portretų, tapytų garsių dailininkų, marmurinių biustų, Žemaitijos archeologinių radinių rinkinys, brangaus porceliano kolekcija, numizmatikos rinkinys, archyvas ir turtinga biblioteka su atskira skaitykla“ (ĮLD, p. 272). „Oginskių biblioteka su atskira skaityklos patalpa buvo rūmų antrame aukšte. Knygų spintos siekė lubas. Kaip rašė po Pirmojo pasaulinio karo bibliotekos patalpose lankęsis Paulius Galaunė, spintų durelės buvo įstiklintos, spintos užrakinamos.“ (ALD, p. 74).

4 pav. Kunigaikščių Mykolo ir Marijos Oginskių rūmai iš šiaurės rytų pusės 1926 m.

Iš ŽDM rinkinių
   
 


5 pav. Oginskių biblioteka XIX a.

Iš ŽDM rinkinių
  Pasak D. Šimkutės, „iš išlikusios XIX a. nespalvotos fotografijos, kurioje užfiksuotas šios bibliotekos fragmentas, galima spręsti, jog patalpos lubos buvo papuoštos gipso lipdiniais, virš masyvių dvivėrių medinių durų buvo pritvirtintas iš medžio išdrožtas Skuževskių ir Oginskių giminės herbas, o knygos buvo laikomos tamsaus medžio uždarose (atidaromomis stiklinėmis durimis) lentynose“ (ŠAOB).

Prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui našlė M.Oginskienė pasitraukė į Poznanę (Lenkija) ir į Plungę nebegrįžo.

Tarpukaryje dvaro rūmuose įsikūrė „Saulės“ gimnazija, vėliau – Žemės ūkio mokykla, nuo 1934-ųjų – Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkas. Iš šio laikotarpio liko tik nuotrupos apie bibliotekos likimą: Ramovėje stovėjo XIX a. pabaigoje bibliotekoje naudotos spintos, biblioteka buvo beveik visiškai sunaikinta (ĮLD, p. 273).


 
Mykolas Oginskis į Plungės dvaro biblioteką atgabeno senelio M. K. Oginskio knygas iš paveldėto Zalesės dvaro. Šioje bibliotekoje buvo senų ir retų spaudinių, elzevyrų, filosofijos bei meno leidinių. (ALD, p. 74). Taip pat pasiėmė dalį tėvų dvaro Rietave bibliotekos. Manoma, kad Plungės dvaro bibliotekos knygas skaitė ne tik Oginskių šeima, bet ir svečiai, tarnautojai, orkestro muzikantai, mokytojai.

Paskutiniojo Plungės dvaro valdytojo biblioteka pasižymėjo kalbų ir žanrų įvairove. Pasak D. Šimkutės, joje buvo prancūzų išradėjo, entomologo Charleso Athanase Walckenaerio 1802 m. išleistas žinynas apie vabzdžius, vieno iškiliausių Šviečiamojo amžiaus atstovų Voltaire-Fransua Mari Arujė, prancūzų filosofo, matematiko, fiziko Blaise Pascalio veikalai, prancūzų istoriko Augustino Thierry, italų istoriko Cesare Cantu darbai, pirmojo Baltarusijos vyskupo Stanislawo Bohuszo-Siestrzeńcewicziaus parašyta istorijos studija „Recherches historiques sur l’origine des Sarmates…“ (1812 m.), dramaturgo Thomo Corneille, poeto, vertėjo Jacqueso Delille, poeto Jeano Reboulo kūryba ir kt., taip pat buvo nemažai muzikos kūrinių (ŠAOB). Kaip rašoma leidinyje „Žemaičių dailės musiejus“, „labai vertingas buvo šeimos archyvas, kurį tvarkė dr. J. Paškovskis. Plungės Oginskių biblioteka garsėjo ypatingai senais ritininiais rankraščiais“ (MŽDM, p. 11, 12).

Rietavo dvaro biblioteka

Dvaro sodybos pagrindinis pastatas – rūmai neišliko. Jų vietą ženklina kolonada ir žibintas. „Išliko XIX a. vidurio – XX a, antrosios pusės dvaro statiniai: oficina, arklidė, muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, alaus darykla, skalbykla, vandentiekio bokštas, koplyčia-mauzoliejus, sargo namas, namas, namas, vadinamas kryžiauna, tvoros fragmentai, baltieji vartai, raudonieji vartai. Žaliuoja parkas su tvenkiniais, įkurtas 1850–1855 m.” (SLD, p. 342). 1909 m. dvaro rūmai sudegė ir sunaikino meno kūrinius, vertingą biblioteką.

Knygų kelias iš Oginskių dvarų į KTU biblioteką

Remiantis J. Misiūnienės tyrinėjimais, 1919 m. sausį Švietimo liaudies komisariato nutarimu Vilniuje buvo įsteigtas Lietuvos centralinis knygynas (Lietuvos centrinis knygynas), kurio vedėju paskirtas Eduardas Volteris. Balandį lenkų legionams užėmus Vilnių, biblioteka buvo perkelta į Kauną ir atnaujino savo veiklą kaip Valstybės centralinis knygynas (Valstybės centrinis knygynas). Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymu bibliotekai buvo suteikta teisė nusavinti Lietuvoje buvusių carinio režimo įstaigų bibliotekas, registruoti ir prižiūrėti be savininkų likusius privačius knygų rinkinius. Jau pirmaisiais veiklos metais į ekspedicijas Švietimo ministerijos pasiųsti važinėjo bibliotekos darbuotojai ir rinko dvaruose be šeimininkų likusias knygas. Jiems vadovavo Valstybės archeologijos komisijos sekretorius, teisininkas ir istorikas Konstantinas Jablonskis. Knygos iš Rietavo ir Plungės atsidūrė dviejose valstybės saugyklose: Valstybės centriniame knygyne Kaune bei Šiaulių centriniame knygyne.

Nustatyti, kaip Oginskių kolekcijos knygos pateko į KTU biblioteką padeda Bibliotekos inventoriaus knygos. Remiantis jomis, daugiausia šiai kolekcijai priskiriamų spaudinių gauta 1925–1937 m. iš Valstybės centrinio knygyno ir tik keturi spaudiniai gauti iš kitų šaltinių. 1827 m. lenkų ir prancūzų kalbomis išleistas leidinys „Atlas statystyczny Polski i krajów okolicznych...“ 1937 m. gautas iš Kauno miesto muziejaus. Du spaudiniai padovanoti bibliotekai 1937 ir 1942 m. Tai – kartografo Charles François Delamarche 1807 m. Paryžiuje išleistas „Atlas de lagéographie ancienne, du moyen-age, et moderne,...“ ir kartografo Giovanni Antonio Rizzi Zannoni sudarytas bei 1772 m. Paryžiuje pasirodęs leidinys „Carte de la Pologne divisée par provinces...“. Antano Baranausko knygoje „O progresji transcendentalnej oraz o skali i siłachumy słuludzkiego...“, išleistoje 1897 m., aptinkamas ne tik „Biblioteka Płungianska“, bet ir Aukštųjų kursų (1920–1922 m.) spaudas. Ši biblioteka kūrėsi iš įvairių šaltinių: leidiniai, atsižvelgus į studijų programas, buvo perkami, dėstytojų sunešti iš namų, dovanoti.

Bibliotekos Inventoriaus knygos rodo KTU bibliotekoje saugotas Oginskiams priklausiusias gaidas, kurios 1971–1980 m. perduotos M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejui.
 
Į pradžią Oginskių knygos KTU bibliotekoje