|
|
Kauno senoji portretinė fotografija |
|
XX a. trečiasis ir ketvirtasis dešimtmečiai |
|
| Po pirmojo pasaulinio karo Kaune dirbo keletas fotografų: Adomas Kliučinskis, Boleslovas Savsenavičius ir Simonas Bajeras. Fotografų profesionalų Kaune kasmet daugėjo, o fotoateljė pradėjo kurtis ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir Šančiuose, Vilijampolėje, Žaliakalnyje. Informacinis leidinys Visa Lietuva nurodo, kad 1922 m. Kaune veikė 16 ateljė. Po metų leidinyje skelbėsi jau 28 fotografai: S. Bajeras, V.Domeika, I. Besarabija, A. Kliučinskis, L. Judsonas, J. Matušaitis, K. Mingaila, V. Murnykas, B. ir M. Rubinai, P. Rutkauskas, B. Savsenavičius, P. Šeras, S., Ch. ir H. Vinokurai bei kiti. Nemažai fotografų, neatlaikę aštrios konkurencijos, savo verslą mesdavo jau po kelių metų. Produktyviausiai dirbo Ekonominės karių bendrovės fotostudija (1922-1940, Laisvės al. 48), fotoateljė Modern, Renaissance, Progress, Zinaida. Portretus kūrė ir pripažinti fotožurnalistikos meistrai Mejeris Smečechauskas, S. Bajeras, A. Naruševičius ir kiti. XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Kaune veikė apie 50 dirbtuvių, su kuriomis konkuravo fotografai mėgėjai. Siekdami įsimenančios reklamos, fotografai savo dirbtuves pavadindavo skambiais vardais: | |
|
Elena (1935-1941, sav.
Germanas Berlis, Vilniaus 29); Polyfoto (1935-1939, sav. Sulamita Rabinavičienė, Laisvės al. 76); Rafael (1930-1939, sav. Ona Pinkertienė-Šneiderienė, Laisvės al. 17; 1939 m. pakeitė pavadinimą į Jakoby ir persikėlė į Laisvės al. 34); Zinaida (1931-1940, sav. Zina Bliumentalienė, Laisvės al. 72); Modern (sav. Aronas Alperavičius, Aronas Gutneris, Laisvės al. 80); Union (1931-1941, sav. Joselis Chjenas, Savanorių pr. 138); Splendid (1936-1941, sav. Mira Aronienė, Daukanto 8); Džiokonda (Raseinių 10, Vilniaus 29); Ideal (sav. B. Mirbachas, Laisvės al. 41); Menas (sav. Kazys Ruplys, Vytauto pr. 25/6) ir kt. |
Vitkind-Rabinovičių namas (dab. Laisvės al. 82), kuriame šešis dešimtmečius veikė fotodirbtuvės |
|
Z. Bliumentalienė |
Viena garsiausių XX a. trečiojo dešimtmečio Kauno fotoateljė priklausė J. Tallat-Kelpšienei, turėjusiai Valstybės teatro fotografo statusą. Fotografės dirbtuvės 1928 m. laimėjo konkursą Lietuvos respublikos prezidento Antano Smetonos portretui pagaminti. Kita garsi Kauno fotografė buvo Zina Bliumentalienė. 1933 m. pradžioje ji dalyvavo tarptautiniame Berlyno fotografijos konkurse. Jame buvo premijuoti penki Z. Bliumentalienės darbai. Fotografė, paskatinta tarptautinio pripažinimo, 1933 m. vasario 26 d. Kauno Meno galerijoje atidarė savo darbų parodą, kurioje demonstravo 130 žymių asmenų fotoportretų. Paroda, susilaukusi nemažo lankytojų dėmesio, veikė iki kovo 17 dienos. Parodos vertintojai pažymėjo ryškius skirtumus nuo kiek anksčiau vykusios Petro Babicko darbų parodos. |
|
Zinaida kultyvuoja daugiau foto-meniškąją techniką, pagal savo skonį reguliuodama paveikslų kompoziciją ir šviesą-šešėlius šviesos rampų pagalba. Daugumas jos vaizduojamųjų asmenų rodosi nors ir natūralinėse, bet specijaliai objektyvui paruoštose pozose, - rašė tuo metu Naujoji Romuva. Prie įdomiausių ir geriausiai pavykusių Zinaidos darbų priskirti Juozo Herbačiausko, Mečislovo Bulakos, Neemijos Arbitblato, Juozo Vaičkaus, Igno Šlapelio, Vinco Čepinskio, Konstantino Glinskio, Veronikos Podėnaitės ir kitų asmenų fotoportretai. Kūrybiškiausias tarpukario Kauno ateljė fotografas buvo Karlas Baulas (1893-1964). Jis gimė ir augo Ventspilyje. Teorines ir praktines fotografijos žinias K. Baulas kaupė Maskvoje pas fotografą Čižovą. Apie 1926 m. K. Baulas persikėlė gyventi į Kauną ir įsirengė dirbtuves Šančiuose. Vėliau jis įsikūrė Laisvės alėjoje dirbo Ekonominės karių bendrovės fotoateljė bei savo fotostudijoje. K. Baulas netruko pagarsėti. Jis niekada nesireklamavo jokiame leidinyje, tačiau klientų nestokojo. To meto inteligentijos sluoksniuose stilingas fotografas buvo toks pat svarbus kaip siuvėjas ar kirpėjas. K. Baulas ištobulino kamerinio fotoportreto žanrą. Jis atsisakė štampu tapusio ryškumo, labai praturtino šviesos ir šešėlių gamą. K. Baulas nesitenkindavo vien fotografinėmis išraiškos priemonėmis, jis kurdavo savotišką dviejų menų dailės ir fotografijos sintezę. K. Baulo fotografuotų įžymių asmenų portretai išsiskiria apšvietimo, fono ir modelio charakteristikos darna. Dažnai, jei tik leisdavo modelio fiziniai duomenys, fotografas eksponuodavo profilį. Tarpukario Kaune fotografiją daugiausia plėtojo fotografai mėgėjai, meninės fotografijos centras persikėlė iš Vilniaus į Kauną. Čia dirbo garsūs meistrai Petras Babickas, Balys Buračas, Vytautas Augustinas, Kazys Laucius, Steponas Kolupaila, Ignas Končius, Povilas Karpavičius ir kiti. Kauno fotografijos raidai didelės įtakos turėjo organizacijų Matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos Fotografijos sekcijos (1918) bei Lietuvos fotomėgėjų sąjungos (1933) veikla. Tuo metu pasirodė pirmieji fotografijos vadovėliai Juozo Kaminsko Fotografijos mėgėjas (1925), K. Lauciaus Fotografuoti gali kiekvienas (1933, 1938), E. Fogelio Fotografijos vadovėlis (1938). Aptariamu laikotarpiu Kaune subrendo ir pasiekė pasaulinį lygį parodinė fotografija. Fotoparodos tapo sudedamąja kultūrinio gyvenimo dalimi. Šiuose procesuose aktyviau pasireiškė fotografai mėgėjai, aplenkę profesionalus. Pažymėtina, kad fotografai profesionalai išugdė ne vieną mokinį, perteikdami jiems svarbiausius darbo ir kūrybos principus. Taip pat jie paliko turtingą fotoportretų archyvą, kuris iki šiol tarnauja kaip neišsenkantis ikonografijos šaltinis. |
|
|
Nuotraukų sąrašas |
|
|
Ekonominės karių bendrovės fotostudija (1922-1940), Laisvės al. 48 |
|
|
Aktorė Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė |
|
|
Fotoateljė Modern, Laisvės al. 80 |
|
|
Muzikė Elena Bilminiūtė-Čiurlienė |
|
|
Karlo Baulo fotostudija (1933-1940), Laisvės al. 48 |
|
|
Visuomenės veikėjas ir publicistas dr. Jonas Šliūpas.
1936 |
|
|
Fotoateljė Zinaida (1931-1940), Laisvės al. 72 |
|
|
Visuomenės veikėja pedagogė Magdalena Draugelytė-Galdikienė |
|
|
Boleslovo Savsenavičiaus fotoateljė (1818-1940), Laisvės al. 68, Kęstučio 20 |
|
|
Kompozitorius Kazimieras Viktoras Banaitis |
|
|
Mejerio Smečechausko fotoateljė (1938-1940), Laisvės al. 36 |
|
|
Valstybės veikėjas teisininkas Stasys Šilingas |
|
|
Fotoateljė Progress |
|
|
Aktorė Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė |
|
|
Fotoateljė Renaissance |
|
|
Rašytoja
Petronėlė Orintaitė. 1930 |
|
|
Fotoateljė Menas, Vytauto pr. 25/6 |
|
|
Dainininkas Kipras Petrauskas Dž.Verdžio operoje
Traviata |
|
|
J.Tallat-Kelpšienės fotomeno ateljė, Laisvės al. 31 |
|
|
Rašytojas Juozas Balčiūnas-Švaistas |
|
|
Kitos fotoatejė |
|
|
P.Brėdikytė. Kompozitorė ir smuikininkė Gražina Bacevičiūtė |
|
|
© KTU biblioteka, 2003-2013 |
|
