KURSŲ KNYGOS
Į pradžią
 

KTU bibliotekoje „Aukštųjų kursų“ kolekciją sudaro skirtingų leidimo metų, kalbų ir tematikos knygos. Kursuose daugiausia skaitytos XX a. pradžioje leistos knygos (kai kurie leidiniai pasirodė jau veikiant AK, t. y. 1920 m. ar 1921 m.), kitos knygos išleistos XIX a. II pusėje. Kalbiniu aspektu daugiausia knygų yra vokiečių, kiek mažiau – lenkų kalba. Kitos knygos spausdintos lietuvių, latvių, prancūzų ir rusų kalbomis. Kaip minėta anksčiau, Vokietijoje Humanitarinio skyriaus vedėjas E. Volteris nupirko reikalingiausių knygų ir užsakė žurnalų visų specialybių studijoms, todėl kolekciją sudaro įvairios tematikos spaudiniai.
Parodoje pristatoma tik menka AK kursų knygų dalis. Jos atrinktos pagal svarbą Lietuvai ir reikšmę priskiriamai mokslo šakai.

     
 
XIX a. knygos

Išskyrus XIX a. paskutiniais dešimtmečiais išleistų knygų grupę, pastebėta, kad didžiąją jos dalį sudaro spaudiniai lenkų ir vokiečių kalbomis. Aptikti tik keli spaudiniai rusų kalba. Vyrauja humanitariniams mokslams (istorijai), tačiau aptinkama ir tiksliesiems mokslams (fizikai, matematikai bei kt.) priskiriamos knygos.

Seniausia į „Aukštųjų kursų“ knygų kolekciją patekusi knyga – 1859 m. lenkų istoriko, kartografo, geografo, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius Joachimo Lelevelio (Joachim Lelewel) Poznanėje publikuoto leidinio „Lenkija viduramžiais“ („Polska wieków średnich“) 3–ias tomas.

Kitos šios grupės knygos: lenkų istoriko Juzefo Volfo (Jósef Wolff) istoriniai tyrinėjimai, publikuoti 1886 m. Krokuvoje leidinyje „Gedimino giminė“ („Ród Gedimina“), lenkų istoriko Bernardo Kalickio (Bernard Kalicki) studija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiką ir karinį veikėją Boguslavą Radvilą, pasirodžiusi Krokuvoje 1878 m., Nikolajaus Petrovo (Петров Николай Иванович) beveik 600 puslapių istorinė apybraiža „Baltarusija ir Lietuva: šiaurės-vakarų krašto istorinis likimas“ („Белоруссия и Литва. Исторические судьбы Северо-Западного края“), išleista Peterburge 1890 m. ir daugelis kitų.
 
   
         
     
Lietuvos istoriko, jėzuito, teologo, filosofo, VU profesoriaus Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (arba Vaitiekus Vijūkas-Kojalavičius, lenk. Wojciech Wijuk Kojałowicz) knyga „Lietuvos D. K. bajorijos herbynas“ („Herbarz rycerstwa W. X. Litewskiego“), išleista 1897 m. Krokuvoje. Pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, kurios pavadinimas išvertus iš vokiečių kalbos yra „Lietuvių gramatika“ („Litauische Grammatik“), parašė vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris (August Schleicher). Knyga buvo išleista 1856 m. Prahoje. Ji turėjo didelę reikšmę tolesniam lietuvių kalbos tyrimui.
         

Beveik visos tiksliesiems mokslams priskiriamos knygos išleistos vokiečių kalba. Į šią grupę pateko tik viena knyga rusų kalba. Tai – Sankt Peterburge 1874 m. pasirodęs garsaus rusų fiziko Fiodoro Petruševskio (Фёдор Фомич Петрушевский) darbas „Stebėjimo fizikos kursas“ („Курс наблюдательной физики“).

Kursuose naudotos šios XIX a. pabaigoje išleistos knygos: Brno technikos universiteto profesoriaus Oto Biermano (Otto Biermann) paskaitų medžiaga „Aukštosios matematikos elementai“ („Elemente der Höheren Mathematik“ (Leipcigas, 1895 m.), prancūzų matematiko Adrieno-Mari Ležandro (Adrien-Marie Legendre) išleista „Skaičių teorija“ („Zahlentheorie“) (Leipcigas, 1893 m.), vokiečių mokslininko, pasižymėjusio mechanikos ir mašinų gamybos srityse, Franco Relo (Franz Reuleaux) „Teorinė kinematika" („Theoretische kinematik) (Braunšveigas, 1875 m.) ir kt.

      
           
       
         
   
1897 m., 1891 m. ir 1894 m. Leipcige išleistos Gustavo Kirchhofo (Gustav Kirchhoff) – vokiečių mokslininko, fiziko, žinomo už darbus elektronikos, termodinamikos ir kitose fizikos mokslo srityse, knygos „Mechanikos paskaitos“ („Vorlesungen über Mechanik“), „Matematinės optikos paskaitos“ („Vorlesungen über Mathematische Optik“) ir „Šilumos teorijos paskaitos“ („Vorlesungen über die Theorie der Wärme“).


XX a. knygos

XX a. pradžios knygos išsiskiria kalbų ir tematikos įvairove. Tai – knygos lietuvių, latvių, prancūzų, rusų, lenkų ir vokiečių kalbomis. Knygos grupuojamos pagal kalbos požymį, grupėse – pagal tematiką. Didžioji šios grupės knygų dalis priskiriama tiksliesiems mokslams.

Dėmesį patraukia knygos lietuvių kalba: Aukštųjų kursų lektoriaus Liudo Vailionio paskaitų medžiaga „Materijos keitimosi organizmuose“, išleista Čikagoje 1914 m., pirma rašytojo, prozininko, dramaturgo, muziejininko ir visuomenininko Antano Vienuolio „Raštų“ knyga, pasirodžiusi Kaune 1920 m., ir lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko, gydytojo Jono Basanavičiaus (įrašytas kaip pagrindinis autorius) parengtas lietuvių raštas „Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose. Lietuvių raštas, paduotas Jo Šventenybei Pijui X. Popiežiui ir visiems S. R. Katalikų bažnyčios kardinolams“, išleistas lietuvių ir lotynų kalbomis Kaune 1906 m.
 
   
         
Knygose prancūzų kalba dėmesys skiriamas Lietuvos istorijai ir religijai. Išskirtinę vietą užima filosofo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storostos) Ženevoje 1916 m. leista knyga, kurios antraštė išvertus į lietuvių kalbą yra „Lietuvos praeitis ir dabartis“ („La Lituanie dans le passé et dans le présent“). Šią knygą į prancūzų kalbą išvertė I–ojo Pasaulinio karo metais Šveicarijoje gyvenęs filosofas, kunigas ir teologijos mokslų daktaras Antanas Viskantas. Aukštųjų kursų kolekcijoje yra ir paties A. Viskanto knyga „Religingoji Lietuva“ („La Lituanie religieuse“), išleista Paryžiuje 1918 m.
 
 
     
Kolekcijoje yra kelios knygos latvių kalba, kurių tematika – kultūros istorija ir matematika. Latvijos visuomenės veikėjo, rašytojo ir vertėjo Arvedso Švabės (Arveds Švābe) knygoje „Latvių kultūros istorija“ („Latvjukultūras vēsturē“), išleistoje 1921 m. Rygoje, aptikta knygos kortelė, kuri išrašyta, knygai patekus į biblioteką. Tai rodo vieną iš knygų tvarkymo žingsnių tuometinėje bibliotekoje.  
     
   
         
Rusų kalba sukaupta daugiausia tiksliųjų mokslų knygų: 1912 m. Sankt Peterburge išleista rusų matematiko, filosofo Pavelo Nekrasovo (Павел Алексеевич Некрасов) „Tikimybių teorija“ („Теория вероятностей“), matematiko G. Delpo (Г. Дэльп) knyga „Diferencialinio ir integralinio skaičiavimo užduočių rinkinys“ („Сборник задач по дифференциальному и интегральному исчислениям“) ir kt. Tačiau į šią grupę patenka ir tokios knygos, kaip Žemės ūkio departamento leidinys „Šiuolaikiniai siloso bokštai“ („Современные башенные силосы“), Imperatoriškosios rusų geografijos draugijos šiaurės-vakarų skyriaus Vilniuje 1914 m. išleistas A. F. Zenkovičiaus (А. Ф. Зенькович) spaudinys, susidedantis iš dviejų dalių: „Apie vietos teismą XV–XVI a. Palenkėje“ bei „Vilniaus miesto planas 1648 m.” („О местном суде в XV–XVI вв. на Подляшье. План г. Вильны 1648 года. Вильна“).
 
 
     
     
             
AK knygų, išleistų lenkų kalba, grupėje vyrauja humanitariniams mokslams (istorijai, kalbotyrai ir kt.) priskiriami leidiniai.
Tai – 1919 m. Varšuvoje išleista lenkų istoriko Henriko Moscickio (Henryk Mościcki) knyga „Lenkijos ir Lietuvos sąjunga: dokumentai ir prisiminimai“ („Unia Litwy z Polską: dokumenty i wspomnienia“), 1912 m. Lvove pasirodęs lenkų istoriko, teisininko Osvaldo Balzero (Oswald Balser) redaguotas teisės istoriko, Lvovo universiteto profesoriaus Przemyslovo Dabkovskio (Dąbkowski Przemysław) darbas „Požiūris į užsieniečius Lietuvos įstatymuose XV a. antroje pusėje ir XVI a. (1447–1588) („Stanowisko cudzoziemców w prawie litewskiem w drugiej połowie XV i w XVI wieku (1447-1588)“.
Dėmesį patraukia 1904 m. Krokuvoje išleista garsaus lenkų kalbininko, mokslininko, gerai mokėjusio lietuvių kalbą bei turėjusio ryšių su Lietuvos šviesuoliais, Jano Bodueno de Kurtenė (Jan Niecisław Ignacy Baudouin de Courtenay) knyga „Lietuvių raidyno klausimas Rusijos valstybėje“ („Kwestia alfabetu litewskiego w państwie rosyjskim“).
Išskirtinę vietą užima ir 1913 m. Krokuvoje pasirodęs lenkų literatūros istoriko, filologo Jano Czubeko (Jan Czubek) daugiatomis leidinys, pavadinimu „Susirašinėjimas“ („Korespondencya“). Šis literatūros istorikas – vienas iš pirmųjų susisteminto ir tyrinėjo filomatų rašytinį palikimą. AK kolekcijoje yra keturi šio leidinio (leistas 1815–1823 m.) tomai.
    
     
            Knygos „Susirašinėjimas“ gale esanti ranka rašyta įklija
             
Dalis vokiečių kalba išleistų knygų priskiriamos humanitariniams ir socialiniams mokslams. Tai – 1911 m. Heidelberge pasirodęs lingvisto Vilhelmo Mejerio-Liubkės (Wilhelm Meyer-Lübke) „Romanų tautų etimologijos žodynas“ („Romanisches etymologisches Wörterbuch”), 1920 m. Berlyne išleista vokiečių filologo, literatūros istoriko Vilhelmo Šererio (Wilhelm Scherer) „Vokiečių literatūros istorija“ („Geschichte der Deutschen Literatur“), 1904 m. Miunchene publikuota vokiečių orientalisto Fritzo Homelio (Fritz Hommel) svarbiausia studija „Senųjų Rytų tautų geografijos ir istorijos apybraiža“ („Grundriss der Geographie und Geschichte des AltenOrients“), 1920 m. Miunchene pasirodęs Ernsto Traumano (Ernst Traumann) darbas „Getės Faustas su sudarymo ir turinio paaiškinimais“ („Goethes Faust nach Entstehung und Inhalterklärt“) ir kt.
Dėmesį patraukia vokiečių fiziologo, psichologo, eksperimentinės ir pažintinės psichologijos šakų įkūrėjo, akcentavusio tautų psichologijos, mitų, tautosakos svarbą tyrinėjant mąstymą ir atmintį, Vilhelmo Makso Vundto (Wilhelm Max Wundt) 1920 m. Leipcige išleista studija „Tautos psichologija. Kalbos, mitų ir papročių vystymosi dėsnių tyrimas“ („Völkerpsychologie. Eine Untersuchung der Entwicklungsgesetze von Sprache, Mythus und Sitte“).
 
   
     
 
1921 m. Dresdene išleista vokiečių teisininko ir rašytojo Ernsto Vicherto (Ernst Wichert) novelių rinktinė „Lietuviškos istorijos“ („Litauische Geschichte“).   1915 m. Leipcige vokiečių diplomato ir archyvaro Ericho Zechlino (Erich Zechlin) išleista knyga „Lietuva ir jos problemos“ (Litauen und seine Probleme“). Joje įklijuotas profesoriaus Adalberto Bezzenbergerio, etnografo ir akademinės baltistikos pradininko, bibliotekos ekslibrisas.
     
Didžiąją vokiečių kalba išleistų knygų dalį sudaro tiksliųjų mokslų leidiniai, priskiriami fiziniams ir technologiniams mokslams: 1913 m. Miunchene, Berlyne išleista vokiečių fizikos istoriko Ernsto Gerlando (Ernst Gerland) knyga „Fizikos istorija nuo seniausių laikų iki 18 a. pabaigos“ („Geschichte der Physik von den ältesten Zeiten bis zum Ausgange des achtzehnten Jahrhunderts“), 1920 m. Tiubingene išspausdintas amerikiečių chemijos profesoriaus Ira Remseno (Ira Remsen) ir vokiečių neorganinės ir analitinės chemijos profesoriaus Karlo Seuberto (Karl Seubert) bendro darbo, pavadinimu „Chemijos studijų įvadas“ („Einleitung in das Studium der Chemie“), 6-asis leidimas.  
     
Taip pat 1919 m. Berlyne publikuotas Miuncheno Technikos universiteto mechanikos profesoriaus Augusto Fioplo (August Föppl) knygos „Techninės mechanikos paskaitos“ („Vorlesungen über Technische Mechanik“) 4–asis tomas, skirtas dinamikai, 1908 m. Leipcige išleistas vokiečių matematiko Heinricho Emilio Timerdingo (Heinrich Emil Timerding) darbas „Jėgos geometrija“ („Geometrie der Kräfte“), 1920 m. Leipcige pasirodžiusi Vilhelmo Teuberto (Wilhelm Teubert) knyga „Upių laivų statyba“ („Flußschiffbau“), 1905 m. gotišku šriftu išleistas Rudolfo Tormino (Rudolf Tormin) darbas „Kalkės, cementas ir gipsas“ („Kalk, Zement und Gips“) bei kt.